Ant dantų paviršių ties dantenomis susikaupęs, nenuvalytas bakterinis apnašas sukelia dantenų uždegimą, dar vadinamą gingivitu. Laiku negydant uždegimas progresuoja ir išplinta į dantį žandikaulio kaule palaikančias struktūras, kurios bendrai vadinamos periodontu. Toks išplitęs uždegimas yra vadinamas periodontitu. Dėl uždegimo vyksta šie procesai: kaulo “tirpimas”, dar vadinamas rezorbcija, kaulo netekimu, formuojasi periodonto kišenės. Laiku negydžius ligos, dantys praranda atramą kaule, pradeda klibėti ir gali iškristi.

Ant dantų paviršių ties dantenomis susikaupęs, nenuvalytas bakterinis apnašas laikomas pagrindine periodontito priežastimi. Bakterinis apnašas dar vadinamas dantų apnašu ar bioplėvele. Kiti rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas ar nekontroliuojamas cukrinis diabetas, taip pat prisideda prie periodontito išsivystymo.

Periodontitas lemia dantį žandikaulio kaule įtvirtinančių struktūrų -periodonto – netekimą, didėjantį dantų paslankumą ir praradimą, kramtymo sistemos problemas. Kitos ligos pasekmės apima bendrinį poveikį sveikatai, įskaitant prastą burnos kvapą, suprastėjusią šypsenos estetinę išvaizdą.

Pagrindinis būdas įvertinti dantenų būklę yra gydytojo odontologo konsultacija, kurios metu atliekamas klinikinis bei rentgenologinis ištyrimas.

Pirmas ir svarbiausias žingsnis periodontito gydyme yra profesionali burnos higiena. Ne mažiau svarbu palaikyti gerą asmeninę burnos higieną namuose bei atlikti reguliarias apžiūras pas burnos priežiūros specialistą.

Periodontito prevencija susideda iš kelių pagrindinių dalių: geros asmeninės burnos higienos palaikymo, reguliarių apsilankymų pas burnos priežiūros specialistą, reguliarios profesionalios burnos higienos, subalansuotos mitybos palaikymo, rūkymo metimo.

Ar jau turite periodontito požymių? Atlikite savikontrolės testą čia.

Čia pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie periodontitą.