Bakterinės apnašos sukelia dantenų uždegimą (gingivitą), kuris gali išplisti į visas dantis laikančias struktūras (periodontitą). Dėl kaulo nykimo ties dantenų linija susidaro vadinamosios dantenų kišenės, o dantys atsipalaiduoja ir gali net iškristi.

Ant dantų paviršių ties dantenomis susikaupęs, nenuvalytas bakterinis apnašas laikomas pagrindine periodontito priežastimi. Bakterinis apnašas dar vadinamas dantų apnašu ar bioplėvele. Kiti rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas ar nekontroliuojamas cukrinis diabetas, taip pat prisideda prie periodontito išsivystymo.

Periodontitas lemia dantį žandikaulio kaule įtvirtinančių struktūrų -periodonto – netekimą, didėjantį dantų paslankumą ir praradimą, kramtymo sistemos problemas. Kitos ligos pasekmės apima bendrinį poveikį sveikatai, įskaitant prastą burnos kvapą, suprastėjusią šypsenos estetinę išvaizdą.

Pagrindinis būdas įvertinti dantenų būklę yra gydytojo odontologo konsultacija, kurios metu atliekamas klinikinis bei rentgenologinis ištyrimas.

Pirmas ir svarbiausias žingsnis periodontito gydyme yra profesionali burnos higiena. Ne mažiau svarbu palaikyti gerą asmeninę burnos higieną namuose bei atlikti reguliarias apžiūras pas burnos priežiūros specialistą.

Periodontito prevencija susideda iš kelių pagrindinių dalių: geros asmeninės burnos higienos palaikymo, reguliarių apsilankymų pas burnos priežiūros specialistą, reguliarios profesionalios burnos higienos, subalansuotos mitybos palaikymo, rūkymo metimo.

Ar Jūs galite sirgti periodontitu? Atlikite savikontrolės testą čia.

Čia pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie periodontitą.