Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Čia pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie periodontitą.
Ant dantų paviršių ties dantenomis susikaupęs, nenuvalytas bakterinis apnašas sukelia dantenų uždegimą, vadinamą gingivitu. Laiku negydant uždegimas progresuoja ir išplinta į dantį žandikaulio kaule palaikančias struktūras, kurios bendrai vadinamos periodontu. Toks išplitęs uždegimas yra vadinamas periodontitu. Dėl kaulo netekimo formuojasi periodonto kišenės, o laiku negydžius ligos dantys praranda atramą kaule, pradeda klibėti ir gali iškristi.
Sergant gingivitu uždegimas pažeidžia tik dantenas, o periodontito metu uždegimas išplinta į dantį žandikaulio kaule palaikančias struktūras. Gingivito gydyme svarbų vaidmenį atlieka gera asmeninė burnos higiena – tinkamas bakterinio apnašo pašalinimas nuo dantų paviršiaus. Sergant periodontitu reikalingas specialus gydymas, nes tik pagerinus asmeninę burnos higieną liga nebus sustabdyta.
Laiku nediagnozavus periodontito vyksta tolimesnis dantį žandikaulio kaule palaikančių struktūrų netekimas. Verta atsiminti, jog gera asmeninė burnos higiena yra svarbiausia prevencija prieš gingivitą ir periodontitą.
Dantenų atsitraukimas ne visada įvyksta dėl periodontito. Galimos dvi pagrindinės priežastys:
Dantenų recesiją (atsitraukimą) gali sukelti per stiprus, traumuojantis dantų valymas dantų šepetėliu. Grubaus valymo metu dantų šepetėlio šereliai traumuoja dantenas. Gydamos dantenos atsitraukia nuo danties vainiko ir pradeda matytis danties šaknies paviršius. Net ir pakeitus asmeninės burnos higienos įpročius, pavyzdžiui, pradėjus valytis dantis švelniai, dantenos nesugrįžta į jų buvusią padėtį. Pabrėžiame, jog dantenų recesija savaime neišgyja.
Kita dantenų recesijos priežastis gali būti periodontitas. Kaip buvo aptarta anksčiau – periodontitas išsivysto dėl nenuvalyto bakterinio apnašo nuo dantų paviršių. Negydant periodontito yra pažeidamas periodontas – struktūros, palaikančios dantį žandikaulio kaule. Pradinis periodontito pažeidimas yra nepastebimas, tačiau esant pažengusiam periodontitui matomos atsitraukusios dantenos (jų recesija), stebimi atsidengę dantų šaknų paviršiai.
Tik gydytojas odontologas apžiūros metu gali įvertinti Jūsų dantenų recesijos atsiradimo priežastį.
Ant dantų paviršių susikaupęs, nenuvalytas bakterinis apnašas sukelia dantenų uždegimą. Laiku negydant liga progresuoja ir išplinta į dantį kaule palaikančias struktūras, išsivysto periodontitas. Periodonto audinių pažeidimo negalite diagnozuoti patys.
Išskiriami keli gingivito požymiai, kuriuos galite pastebėti: matysite stipriai paraudusias dantenas (ypač ties jų kraštu), pastebėsite jų patinimą, dantenų kraujavimą valymo metu šepetėliu ar tarpdančių siūlu. Rūkantiems asmenims svarbu žinoti, jog dėl rūkymo dantenos kraujuoja mažiau, todėl gali būti sunku pačiam pastebėti dantenų ligą.
Išskiriami keli periodontito požymiai, kuriuos galite pastebėti: matysite stipriai paraudusias dantenas, pastebėsite jų patinimą, dantenų kraujavimą. Dėl kaulo netekimo galite pastebėti ir dantų padėties pokyčius, padidėjusius tarpus tarp dantų, dantų paslankumą, prastą burnos kvapą.
Yra kelios priežastys, dėl kurių galite sirgti periodontitu.
Pagrindinė periodontito priežastis yra ant dantų paviršių ties dantenomis susikaupęs bakterinis apnašas. Apnaše gausu periodontitą sukeliančių bakterijų. Jeigu Jūsų asmeninė burnos higiena yra nepakankama, nenuvalytas bakterinis apnašas toliau kaupiasi ant dantų paviršių, jame sparčiai dauginasi bakterijos ir vystosi pirmieji ligos simptomai.
Riziką susirgti periodontitu taip pat padidina šie veiksniai: rūkymas, netinkama ir nesubalansuota mityba, nekontroliuojamas cukrinis diabetas, stresas, genetiniai veiksniai, kurie nulemia skirtingą asmens atsparumą ligai.
Gydytojas odontologas apžiūros metu įvertins galimus rizikos veiksnius – kokia Jūsų asmeninė burnos higiena, ar rūkote, kokia Jūsų mityba, kokiomis ligomis sergate (pavyzdžiui, cukrinis diabetas), ar patiriate stresą.
Gydytojas odontologas arba burnos higienistas apžiūros metu atliks periodontologinį ištyrimą, kuris truks vos kelias minutes.
Burnos priežiūros specialistas periodontologiniu zondu milimetro tikslumu įvertins periodonto kišenių gylį aplink Jūsų dantis.
Po išsamaus ištyrimo burnos priežiūros specialistas nuspręs, ar Jums reikalingi tolimesni tyrimai, pavyzdžiui pilnas periodontologinis ar rentgenologinis ištyrimas.
Periodontitas nėra išgydomas, tačiau galima sustabdyti jo progresavimą.
Periodontitas yra uždegiminė liga, jos metu dantis netenka atramos žandikaulio kaule. Negydant ligos periodonto audinių netekimas progresuoja. Tinkamas periodontito gydymas užtikrina, jog esamas uždegimas būtų sumažintas, stabilizuotas. Tokia pasiekta dantenų būklė yra vadinama sveika dantenų būkle, nes uždegimo požymiai yra išnykę, tačiau buvęs audinių pažeidimas išlieka.
Po periodontologinio gydymo ilgalaikei gydymo sėkmei užtikrinti būtina gera asmeninė burnos higiena namuose.
Itin svarbus palaikomasis periodontologinis gydymas, reguliarūs vizitai pas burnos priežiūros specialistą. Pastebėjus uždegimo atsinaujinimo simptomus reikalinga kuo greičiau pradėti gydymą.
Remiantis naujausiais moksliniais straipsniais, periodontitas padidina komplikacijų riziką po dantų implantų įsriegimo. Kaip ir periodontito metu, taip ir aplink dantų implantus gali vykti kaulo tirpimas (rezorbcija). Toks procesas vadinamas periimplantitu. Periimplantito gydymas yra sudėtingesnis negu periodontito, o negydant periimplantito galima netekti įsriegto danties implanto.
Moksliniuose tyrimuose teigiama, jog po sėkmingo periodontito gydymo, mažėja ir periimplantio rizika.
Prieš sriegant dantų implantus būtina pirmiausia atlikti periodontologinį gydymą, stabilizuoti esamą būklę, suplanuoti palaikomojo periodontologinio gydymo dažnį.
Po periodontologinio gydymo ilgalaikei gydymo sėkmei užtikrinti būtina gera asmeninė burnos higiena namuose.
Itin svarbus palaikomasis periodontologinis gydymas, reguliarūs vizitai pas burnos priežiūros specialistą. Pastebėjus uždegimo atsinaujinimo simptomus reikalinga kuo greičiau pradėti gydymą.
Palaikomojo gydymo intervalai yra parenkami kiekvienam pacientui skirtingai. Dažniausiai palaikomojo gydymo vizitai vyksta kas 3, 4 arba 6 mėnesius. Apsilankymų dažnis priklauso nuo asmeninės burnos higienos kokybės, dantenų uždegimo, išlikusių periodonto kišenių kiekio.
Po danties pašalinimo sritis dantenose ir kaule gyja nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Per tą laiką pokyčiai dantų lanke nevyksta.
Po danties netekimo praėjus ilgesniam laikui priešingo žandikaulio dantis, neturėdamas atramos, pradeda ilgėti ir užima netekto danties vietą (vyksta danties išilgėjimas).
Gretimi dantys, esantys šalia tarpo, krypsta į susidariusią laisvą vietą ir vyksta jų mezializacija.
Dėl šių priežasčių netekus dantų jie turi būti atkuriami kaip įmanoma greičiau. Dažniausiai netekti dantys atstatomi dantų implantais, dantų vainikėliais, tiltiniais ar išimamais protezais.
Additional Information
You can use all our content for your own productions while acknowledging the Creative Commons License:
Attribution-NonCommercial-ShareAlike 4.0
https://creativecommons.org/licenses/by-nc-sa/4.0/deed.en
